Vasaros metu, kai lauko temperatūra pasiekia +30 °C ar net daugiau, namų vėdinimas tampa iššūkiu. Kone kiekvienas nori šviežio oro, bet bijo įleisti karštį. Langų atidarymas – ne išeitis, nes pro juos plūsta ne tik šiltas oras, bet ir gatvės triukšmas, dulkės, vabzdžiai. Štai čia savo privalumus parodo rekuperacinė sistema, kuri užtikrina nuolatinę oro apykaitą, nepriklausomai nuo metų laiko. Tačiau ar rekuperatorius gali padėti vėdinti būstą, kai už lango +30 °C karštis?

Atsakymas – taip, bet svarbu žinoti, kaip naudoti rekuperatorių efektyviai vasaros sąlygomis, o galbūt ir derinti jį su kitais sprendimais – pavyzdžiui, kondicionieriumi.

Kaip veikia rekuperatorius vasarą?

Pagrindinis rekuperatoriaus veikimo principas – tiekti šviežią orą į patalpas ir pašalinti užterštą vidaus orą. Visa tai vyksta per šilumokaitį, kuris šaltojo sezono metu šildo lauko orą, pasinaudodamas išmetamo oro šiluma. Tačiau vasarą šilumos grąža tampa nebereikalinga, nes šilumos reikia ne papildyti, o kaip tik išvengti.

Štai kodėl daugelyje rekuperatorių vasaros metu aktyvuojamas vadinamasis „apvedimo“ režimas (angl. bypass). Šiuo režimu:

•     oro srautas apeina šilumokaitį, kad nebūtų sušildytas papildomai;

•     rekuperatorius veikia kaip paprasta ventiliacija, įleisdama išorės orą tokios temperatūros, kokia yra lauke;

•     užtikrinamas nuolatinis oro judėjimas, bet be šilumos perdavimo.

Taigi, kai lauke +30 °C, per rekuperatorių į namus pateks toks pat karštas oras. Ar tai gerai? Ne visada – todėl reikia žinoti kelis svarbius principus, kaip optimizuoti rekuperatoriaus darbą karštyje.

1. Naudokite naktinį vėdinimą

Vasarą pagrindinė taktika – naudoti rekuperatorių aktyviau naktį, kai lauko oras atvėsta iki +16–20 °C. Net jei dieną oras lauke siekia +30 °C, naktį temperatūra dažnai krenta, ir būtent šis metas yra idealus patalpų vėsinimui.

Rekomendacijos:

•     Nustatykite rekuperatorių dirbti didesniu greičiu naktį, pvz., nuo 22:00 iki 6:00.

•     Jei sistema turi laikmačio arba protingo valdymo funkciją – pasinaudokite ja.

•     Verta įjungti apvedimo režimą, kad šilumokaitis „nesušildytų“ vėsesnio oro.

Tokiu būdu per naktį galite atvėsinti sienas, grindis, lubas ir patalpų orą, ir pasiruošti karštai dienai.

2. Dienos metu – sumažinkite galingumą

Kai oras lauke labai karštas, geriausia:

•     sumažinti rekuperatoriaus intensyvumą iki minimumo (pvz., 1 arba „Eco“ režimas),

•     uždaryti langus, užtraukti žaliuzes, kad nepraleistumėte saulės spindulių,

•     jeigu yra galimybė – aktyvuoti CO₂ arba drėgmės jutiklių valdymą, kad sistema aktyviau veiktų tik tada, kai to iš tikrųjų reikia.

Kodėl tai svarbu? Nes jei sistema dieną dirbs pilnu pajėgumu, ji į jūsų būstą nuolat tieks karštą lauko orą, nors ir šviežią – tačiau komforto tai nesukurs.

3. Derinkite su kondicionieriumi

Rekuperatorius nėra šaldymo įrenginys – jo paskirtis yra užtikrinti šviežią orą. Tačiau kondicionierius – tai vėsinimo sistema. Dėl to šie du įrenginiai puikiai papildo vienas kitą.

Kaip tai veikia kartu?

•     Rekuperatorius pašalina CO₂ ir perteklinę drėgmę, palaikydamas oro kokybę.

•     Kondicionierius palaiko nustatytą temperatūrą patalpose.

•     Naudojant kartu, galima mažiau naudoti kondicionierių, nes geras oro judėjimas mažina „tvankumo“ jausmą net esant +25 °C.

•     Jei rekuperatorius turi drėgmės šalinimo funkciją, tai dar labiau padeda išlaikyti komfortą.

Svarbu: rekuperatorius neturi maišyti oro tarp patalpų – t. y. jis neturėtų pernešti vėsaus oro iš vieno kambario į kitą. Kondicionieriui vėsinant patalpą, oro judėjimas iš lauko gali šiek tiek padidinti šaldymo sąnaudas, bet tai atperka oro kokybė.

4. Stebėkite oro srautus ir įtekėjimo kryptis

Tinkamai sureguliuotas oro srautas lemia, kiek efektyviai veikia sistema. Pavyzdžiui:

•     Į miegamuosius rekomenduojama tiekti mažesnį kiekį oro, kad vėsus naktinis oras nekeltų diskomforto.

•     Virtuvėje ir vonioje – oro ištraukimas turėtų būti stipresnis, kad greitai pašalintų drėgmę ir šilumą.

•     Dienos metu verta naudoti rekupatoriaus cirkuliacijos režimą, jei toks yra – tai leidžia naudoti vidinį orą efektyviau.

5. Papildomos funkcijos – ar jos padeda?

Kai kurie pažangūs rekuperatorių modeliai turi:

•     drėgmės grąžinimo funkciją (entalpiniai šilumokaičiai),

•     CO₂ jutiklius – sistema intensyviau veikia, kai padidėja žmonių skaičius patalpoje,

•     temp./drėgmės kompensavimo algoritmus, kurie keičia darbo režimą priklausomai nuo sąlygų.

Tačiau vasarą drėgmės grąžinimas gali būti nereikalingas, nes karštas oras paprastai būna ir taip pakankamai drėgnas. Kai kuriais atvejais netgi naudinga drėgmę sumažinti, kad patalpose nebūtų „tvanku“.

Kada verta išjungti rekuperatorių?

Kartais vasarą, kai karščiai tęsiasi kelias savaites, žmonės klausia – ar verta tiesiog visiškai išjungti rekuperatorių?

Trumpas atsakymas: ne, nebent:

•     lauke ir viduje yra vienoda temperatūra ir drėgmė;

•     turite kitą ventiliacijos sprendimą (pvz., natūralią trauką ar kondicionierių su oro maišymo funkcija).

Tačiau išjungus rekuperatorių ilgam laikui, ypač A++ sandariame name, gali kilti:

•     perteklinė drėgmė (ypač vonios kambariuose),

•     CO₂ koncentracijos augimas (miegamuosiuose),

•     nemalonūs kvapai, pelėsio rizika.

Todėl geriau naudoti mažo galingumo arba naktinį režimą, o ne visiškai išjungti įrenginį.

Rekuperatorius suteikia didesnį komfortą

Kai už lango +30 °C, vėdinimas reikalauja išmanumo. Rekuperatorius, nors ir neturi vėsinimo funkcijos, gali būti svarbi komforto palaikymo dalis, jei naudojamas tinkamai:

•       naudokite naktinį intensyvų vėdinimą;

•       dieną sumažinkite oro srautą;

•       derinkite su kondicionieriumi;

•       naudokite apvedimo režimą;

•       prižiūrėkite filtrus ir oro srautų balansą.

Rekuperatoriaus paskirtis – užtikrinti švarų ir sveiką orą, net ir vasarą. O jūsų tikslas – protingai valdyti jo veikimą, kad gautumėte naudą, bet nesukeltumėte perteklinio karščio.