Kai kalbama apie namų šildymą ar energijos taupymą, rekuperacinė sistema vis dažniau tampa svarbia diskusijų dalimi. Vieni giria jos gebėjimą užtikrinti šviežią orą be šilumos nuostolių, kiti abejoja – o kiek tai kainuoja? Ar tikrai verta įsirengti sistemą, kuri sunaudoja elektrą? Taigi, pakalbėsime apie tai, kiek elektros sunaudoja rekuperatorius, kaip tai palyginti su natūraliu vėdinimu, ir ką tai reiškia ilguoju laikotarpiu gyvenantiems A++ energinio naudingumo klasės namuose.

Kodėl reikia galvoti apie elektros sąnaudas?

Nors rekuperatorius laikomas energiją taupančiu sprendimu, jis vis dėlto naudoja elektros energiją. Vartotojui svarbu ne tik žinoti, kokią naudą duoda šviežias oras, bet ir kiek jis kainuoja per metus. Tai leidžia objektyviai įvertinti investicijos atsiperkamumą.

Be to, augant elektros kainoms ir vis griežtėjant statybų standartams (ypač A+, A++ ir netgi A+++ namuose), kiekvienas vatvalandės taupymas tampa svarbus.

Iš ko susideda rekuperatoriaus elektros sąnaudos?

Rekuperatoriaus elektros sąnaudos priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių:

•     Ventiliatorių darbas: jie nuolat sukasi ir palaiko oro srautą.

•     Valdymo automatika: ekranas, jutikliai, valdymo sistema.

•     Papildomi komponentai: elektrinis šildytuvas, drėkintuvas (jei yra).

Tačiau pagrindinės sąnaudos – tai du ventiliatoriai, kurie įtraukia lauko orą ir ištraukia panaudotą vidaus orą.

Tipinis elektros suvartojimo pavyzdys

Imkime pavyzdį: šiuolaikinis vidutinio dydžio centralizuotas rekuperatorius, montuojamas 80–120 m² name, dažnai turi:

•     Galingumą: 30–80 W (darbo režimu),

•     Vidutinę paros darbo trukmę: 24 val. (nes rekuperatorius dažniausiai dirba be pertraukų),

•     Metinį elektros energijos suvartojimą: apie 250–400 kWh per metus.

Tai reiškia:

250 kWh × 0,28 €/kWh (vidutinė 2025 m. elektros kaina su PVM) = apie 70 €/metus.

Svarbu: aukštos klasės modeliai su EC ventiliatoriais (elektroninio komutavimo varikliais) gali sunaudoti net tik 15–30 W, taigi realios sąnaudos – dar mažesnės.

Kaip tai atrodo lyginant su natūraliu vėdinimu?

Natūralus vėdinimas – tai langų atidarymas, ventiliacijos šachtos ar orlaidės. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nemokamas sprendimas. Tačiau jis turi pasislėpusių išlaidų, kurios dažnai neįvertinamos:

1. Šilumos nuostoliai

Kiekvieną kartą atidarius langą šildymo sezono metu, prarandama šiluma, kurią reikia kompensuoti šildant patalpas. Skaičiuojama, kad per metus dėl langų vėdinimo šilumos nuostoliai gali sudaryti 3000–5000 kWh.

Jeigu 1 kWh šilumos kainuoja apie 0,10–0,15 € (dujinis ar biokuro katilas) arba daugiau naudojant elektrą, tai reiškia 300–750 € šilumos nuostolių per metus.

2. Triukšmas, dulkės, drėgmė

Langų vėdinimas atveria kelią ne tik orui, bet ir:

•     žiedadulkėms (alergikams),

•     triukšmui (ypač miesto centruose),

•     dulkėms ir užterštumui,

•     drėgmės šuoliams (ypač rudenį ir pavasarį).

Šie veiksniai taip pat turi kainą – ne finansinę, bet sveikatos ir komforto prasme.

Ką rodo realūs vartotojų pavyzdžiai?

Lietuvoje atlikti nepriklausomi skaičiavimai bei vartotojų atsiliepimai rodo, kad:

•     Vidutinės elektros sąnaudos – nuo 0,5 iki 1,2 kWh per parą.

•     Metinės išlaidos – nuo 50 iki 120 €, priklausomai nuo modelio, režimo, šildytuvo buvimo.

Svarbu: žiemą elektros sąnaudos gali padidėti, jei naudojamas elektrinis pašildytuvas (kad lauko oras neužšaltų). Tačiau tai aktualu tik ekstremaliomis sąlygomis – dažniausiai A++ klasės namuose papildomas pašildymas nereikalingas.

Kaip sumažinti rekuperatoriaus elektros sąnaudas?

Yra keletas paprastų sprendimų, padedančių optimizuoti elektros naudojimą:

1. Rinkitės efektyvų įrenginį

EC ventiliatoriai yra gerokai ekonomiškesni už AC (kintamosios srovės) variklius. Žiūrėkite į energetinio efektyvumo sertifikatus, o ne tik kainą.

2. Naudokite automatinį režimą

Jei jūsų sistema turi drėgmės, CO₂ ar judesio jutiklius – leiskite jiems reguliuoti našumą automatiškai. Vėdinkite aktyviai tik tada, kai reikia.

3. Reguliariai keiskite filtrus

Užsikimšę filtrai mažina oro srautą ir verčia ventiliatorius dirbti didesniu galingumu – tai reiškia didesnes elektros sąnaudas.

4. Išjunkite pašildytuvą, jei jo nereikia

Jei lauko temperatūra aukštesnė nei -5 °C, daugeliu atvejų pašildytuvas nėra būtinas – tai leidžia sutaupyti.

A++ namai ir rekuperacija – ideali pora

A++ energinio naudingumo klasės namuose be mechaninio vėdinimo beveik neįmanoma gyventi. Dėl sandarių konstrukcijų ir modernių langų natūrali oro apykaita praktiškai nevyksta. Jei tokiame name atidarote langą žiemą, šilumos nuostoliai milžiniški.

Rekuperatorius:

•     leidžia išlaikyti šilumą (šilumos grąžinimo efektyvumas dažnai siekia 80–90 %),

•     užtikrina nuolatinį šviežio oro tiekimą,

•     veikia tyliai, stabiliai ir ekonomiškai.

Todėl net jei per metus jis sunaudoja 70–100 € vertės elektros, sutaupoma 3–7 kartus daugiau šilumos sąnaudų, lyginant su langų vėdinimu.

Ar verta?

Jeigu gyvenate senesnės statybos name su prasta šilumos izoliacija, investicija į rekuperaciją gali būti diskutuotina – pirmiausia verta tvarkyti šilumos nuostolius. Tačiau jei statotės ar gyvenate A+/A++ klasės name – rekuperatorius yra būtinas.

Palyginkime paprastai:

•     Rekuperatoriaus metinės elektros išlaidos: 70–100 €.

•     Šilumos nuostoliai dėl vėdinimo be rekuperacijos: 300–750 €.

•     Komfortas, švarus oras, mažesnė drėgmė, geresnė savijauta – neįkainojami privalumai.

Rekuperacinė sistema – išmanus sprendimas

Rekuperacinė sistema nėra didelis elektros energijos „rijikas“, kaip kartais manoma. Priešingai – tai išmanus sprendimas, kuris padeda sutaupyti energiją, išlaikyti komfortišką mikroklimatą ir pasirūpinti sveikesniu gyvenimu. Naudojant efektyvų įrenginį, prižiūrint filtrus ir pasirinkus optimalų darbo režimą, metinės išlaidos šviežiam orui gali būti mažesnės nei mobiliojo ryšio planas.

Gaivus oras šiais laikais nebėra prabanga. Tai – atsakingo, sąmoningo ir komfortiško gyvenimo dalis.